Informacija žiniasklaidai
2010 m. sausio 19 d., antradienis
Išplatinta portale vz.lt
Teisininkai: teisės aktų pataisos dėl nelegalių
statybų dar labiau sukomplikuos padėtį
UAB „Teisinių paslaugų grupė“ teisininkai sako, kad neseniai įsigaliojusios nelegalioms statyboms pažaboti skirtų teisės aktų pataisos įnešė tik daugiau sumaišties ir sudarė puikias prielaidas korupcijai.
Šių metų sausio pirmąją įsigaliojo naujasis Statybos techninis reglamentas, o praeitų metų rugsėjo mėnesį – Seimo priimtos naujos Statybos įstatymo pataisos.
„Buvo dėta daug vilčių, kad naujomis pataisomis pagaliau bus civilizuotai sureguliuotas nelegalių statybų padarinių šalinimo klausimas, nes nuo 2006 m. galiojęs principas „griauti, griauti ir dar kartą griauti“ pasirodė esantis tik gražus aplinkosaugininkų sapnas, neturėjęs nieko bendro su realiu gyvenimu. Tačiau ir naujosios pataisos netnešė nieko gero. Drakoniškai griežtas, bet aiškus teisinis reguliavimas taip ir liko drakoniškai griežtu, bet tapo labiau miglotu ir mažiau apibrėžtu“, - aiškina UAB „Teisinių paslaugų grupė“ direktorė Deimantė Luštikaitė.
Nuo 2006 m. spalio mėnesio, kai įsigaliojo Statybos įstatymo pataisos, užkertančios kelią įteisinti nelegalias statybas, buvo vos vienas kitas atvejis visoje Lietuvoje, kai buvo iki galo įgyvendintos šios nuostatos ir statiniai buvo nugriauti.
Todėl tikėtasi, kad naujosios statybos teisės aktų pataisos sudarys palankesnes sąlygas tai įgyvendinti.
Tačiau Statybos įstatymo 28 straipsnis Savavališkos statybos padarinių šalinimas liko nepalietas naujų pataisų, o sausio pirmąją įsigaliojęs naujasis Statybos techninis reglamentas (STR) žymiai aptakiau apibrėžia statybos priežiūros institucijų pareigas, nustačius nelegalios statybos faktą.
„Teisinių paslaugų grupės“ teisininkai atkreipia dėmesį į tai, kad anksčiau galiojusi STR redakcija nurodė konkrečius nelegalios statybos padarinių šalinimo veiksmus: nugriauti savavališkai pastatytą statinį arba jo dalį arba atstatyti savavališkai sunaikintą kultūros paveldo statinį ar jo dalį. Naujasis STR nurodo tik vieną apskrities viršininko administracijos (AVA) arba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūno teisę: pareikalauti iš statytojo per nustatytą terminą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Kaip tai turėtų būti daroma – nedetalizuojama. Nebeliko įsakmių nurodymų „nugriauti, pertvarkyti, atstatyti“. Kita vertus, naujajame STR išliko nuostata, kad savavališkos statybos atveju sutikimas (leidimas) tęsti sustabdytą statybą neišduodamas, kol jos padariniai nepašalinti. Tačiau nebeliko draudimo, kol nepašalinti nelegalios statybos padariniai, savivaldybės administracijai neišduoti statinio projektavimo sąlygų sąvado.
Gali būti taip, kad panaikinus draudimą savivaldybės administracija galės išduoti statinio projektavimo sąlygų sąvadą statytojui, o šis jau galės pretenduoti į statybos leidimo gavimą. O tai galima interpretuoti kaip nelegalios statybos padarinių pašalinimą.
„Neaišku, ką įstatymų leidėjas norėjo pakeisti šitais pakeitimais. Teisės aktai tapo tik labiau nesuprantami, prieštaringi ir dviprasmiški, leidžiantys įvairiai interpretuoti sąvoką „pašalinti savavališkos statybos padarinius“. O visa tai sudaro puikias prielaidas korupcijai, nes dabar pareigūnas bus laisvas spręsti, kas yra laikoma „savavališkos statybos padarinių pašalinimu“, - akcentuoja D. Luštikaitė.
Informacija žiniasklaidai
2009 gruodžio 10 d., ketvirtadienis
Išplatinta portaluose delfi.lt, vz.lt ir kt.
„Bankrotų turizmas“: įmanoma, bet nelengva
Kol Lietuvoje neįteisinta galimybė bankrutuoti fiziniam asmeniui, nemažai lietuvių ėmė domėtis vadinamuoju „bankrotų turizmu“ – galimybe bankrutuoti kitoje ES šalyje. Tačiau, pasak „Teisinių paslaugų grupės“ specialistų, tai padaryti nėra paprasta.
Lietuvos piliečiui bankrutuoti kitoje ES šalyje leidžia 2000 m. priimtas Europos Tarybos reglamentas dėl bankroto bylų su 2006 bei 2007 m. jo pakeitimais. Skolų prislėgtas lietuvis gali išsikraustyti į kitą ES šalį ir bankrutuoti joje, o teismo sprendimas galiotų ir Lietuvoje paimtoms paskoloms.
„Vokiečiai, italai jau kurį laiką aktyviai užsiima „bankroto turizmu. Į mus taip pat jau kreipėsi keletas asmenų, pageidaujančių pradėti fizinio asmens bankroto procedūras ES“, – teigia UAB „Teisinių paslaugų grupė“ juristai.
Tačiau skolininkui neužtenka vien nuvykti į kitą šalį. Toje šalyje reikia įgyti tvirtus ekonominius-socialinius ryšius: asmuo bent 6 mėnesius turėtų gyventi, dirbti, turėti finansinių ir kitų interesų bei mokėti mokesčius. Tuomet nebegalėdamas išmokėti kreditoriams skolų toje šalyje jis gali pasiskelbti nemokiu.
Dėl nepakeliamų fizinio asmens skolų teismas gali iškelti bankroto bylą toje šalyje. Tokiu atveju paskolas jam suteikę fiziniai ir juridiniai asmenys reikalavimus turėtų reikšti būtent šioje byloje.
„Lietuvos teismai baigtos fizinių asmenų bankroto bylos atveju neturėtų jokios kitos išeities, kaip pripažinti, kad fizinis asmuo yra bankrutavęs ES šalyje ir ten atleistas nuo skolų arba kokia nors kita tvarka reabilituotas“, - sako „Teisinių paslaugų grupės“ teisininkai.
ES priimtame reglamente dėl bankroto bylų konstatuojama, kad bankroto bylos nagrinėjimo „pasekmės turės tokią pat teisinę galią visose kitose valstybėse narėse“.
Reglamentas buvo priimtas siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos tikslus – „sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę“. Jis skirtas tam, kad rinka tinkamai veiktų ir būtų vengiama skatinti šalis perkėlinėti teismo procesus iš vienos valstybės narės į kitą ieškant palankesnės teisinės padėties.
„Lietuvoje fizinių asmenų bankroto koncepcija rengiama jau keletą metų, bet iki galimybės fiziniam asmeniui bankrutuoti Lietuvoje dar gali tekti laukti ne vienerius metus“, - mano „Teisinių paslaugų grupės“ teisininkai.
Straipsnis iš portalo vz.lt
Konkurencija mažina teisinių paslaugų kainas
Pastaruoju metu žmonėms vis dažniau prireikia teisinių paslaugų: pagausėjo atleidimų iš darbo neišmokėjus išeitinės kompensacijos, nepavyksta susigrąžinti skolų. Tačiau dažnai juos stabdo įsitikinimas, kad teisininkų paslaugos labai brangios.
Pasak UAB „Teisinių paslaugų grupė“ direktorės Deimantės Luštikaitės, tokia nuomonė yra tik iš dalies teisinga, nes, stiprėjant konkurencijai teisinių paslaugų rinkoje, kainos, atsižvelgiant į ginčo tipą, pastaruoju metu sumažėjo nuo 10 iki 40 proc.
Direktorės teigimu, konkurencija tarp teisines paslaugas teikiančių bendrovių yra padidėjusi daugiausiai dėl to, kad šiuo metu jos stengiasi prisivilioti didesnes įmones, kurios būtų stabilesnis pajamų šaltinis. Daugelio klientų mokumas dabar yra sumažėjęs, jie dažnai prašo atidėti mokėjimą už teisines paslaugas po bylos baigties.
„Galima pagalvoti, kad esant dabartinei situacijai pas teisininkus plūsta daugybė naujų klientų. Tačiau taip nėra: klientų skaičius išaugo nežymiai, užtat labai pasikeitė jų pageidaujamų paslaugų pobūdis. Anksčiau buvo tvarkoma labai daug nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorių. Dabar dominuoja „krizinės“ bylos: bankrotai, skolų išieškojimas, žmonės prašo pagalbos deryboms ar bylinėjimuisi su bankais dėl prisiimtų kreditų“, – apie situaciją teisinių paslaugų rinkoje pasakoja D. Luštikaitė.
Tokio pobūdžio bylų (ypač kreditorinių reikalavimų, bankroto, restruktūrizavimo, likvidavimo) nagrinėjimo terminas teismuose yra ilgesnis, todėl pasitaiko atvejų, kai laikas bylos nagrinėjimui paskiriamas tik kitais, 2010 metais.
Todėl svarbu nedelsti ir laiku kreiptis pagalbos į teisininkus.
„Padedant specialistams bus lengviau išspręsti problemas, o investicija atsipirks su kaupu, nes įrodžius savo teisybę išlaidas teisininkui atlygins kita pusė – bylą pralaimėjusi šalis“, – pastebi „Teisinių paslaugų grupės“ direktorė.
Daugiau informacijos:
direktorė Deimantė Luštikaitė, tel.: 8 689 88835
Straipsnis iš portalo verslosavaite.lt
Kaip pasirinkti teisininką?
Prireikus teisininko pagalbos dažnai kyla klausimas į ką kreiptis? Pasirinkimas didelis: advokatų Lietuvoje – 1633, teisinių paslaugų įmonių – apie 160. UAB „Teisinių paslaugų grupė“ direktorė Deimantė Luštikaitė pataria kaip gauti profesionalią pagalbą už priimtiną kainą.
Teisinių paslaugų kainą lemia trys kriterijai – teisininko patirtis, vietovė ir problemos sudėtingumas.
reklama
Svarbiausias kriterijus – patirtis ir profesionalumas. Jei viena advokato darbo valanda vidutiniškai kainuoja 200 litų, profesionaliausių ir didžiausią patirtį turinčių teisininkų valandinis įkainis šokteli iki 800 litų.
Kreiptis į įmonę – pigiau, o su brangiau kainuojančiais advokatais verta bendradarbiauti tik prireikus jų pagalbos teisme.
Tokios pačios kokybės paslaugų kaina gali priklausyti ir nuo vietovės. Palyginus kainas trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose paaiškėja, kad pigiausios paslaugos Klaipėdoje. Brangiausios – Vilniuje.
Sostinėje už skolos išieškojimą supaprastinto proceso tvarka teks sumokėti 400 litų, ieškinio ar atsiliepimo surašymą – nuo 500 litų, o Klaipėdoje už analogiškas paslaugas galima gauti mokant 300–400 litų.
Ieškant teisininko, reiktų nesikuklinti ir visada reikalauti, kad būtų išsamiai paaiškinta visa atsiskaitymo už paslaugas sistema. Pagal tai, kaip su klientu kalbama apie piniginius reikalus, kartais galima nuspręsti, kaip su juo bus elgiamasi toliau.
Beje, į teisininką verta kreiptis ne tik tada, kai virš galvos susitvenkia juodi debesys – verslas prieina liepto galą ar darbdavys bankrutuoja. Teisininko konsultacija šiandien galbūt padės išvengti konfliktų rytoj ir užtikrins ramų gyvenimą.
Jei neskirsite dėmesio savo teisėms, galite apskritai prarasti galimybę jomis naudotis. Besitikint, kad problemos išsispręs pačios, darbo užmokesčio neišmokėjęs darbdavys gali bankrutuoti, o skolas vengiantis grąžinti verslo partneris tapti nemokiu.